Kuo ilgiau trunka paršavedės paršiavimosi procesas, tuo didesnė su tuo susijusi rizika. Kokie praktiniai metodai gali sutrumpinti paršavedžių paršiavimosi laiką ir pasiekti efektyvų atsivedimą? Žemiau dalinamės praktiniais valdymo patarimais kiaulių augintojams.
Prieš paršiavimąsi paršavedės turi gauti pakankamai kasdienės veiklos. Saikingas pratimas gerina paršavedžių virškinimą ir fizinį pasirengimą, taip pat palaiko vaisiaus vystymąsi. Reguliariai mankštinančios paršavedės gimdymo metu mėgaujasi sklandesniu raumenų susitraukimu, o tai efektyviai sutrumpina paršiavimosi laiką.
Nėštumo dėžėse laikomos paršavedės labai nejuda. Nepakankamas aktyvumas lemia per didelį riebalų nusėdimą gimdymo metu dalyvaujančiuose raumenyse, o tai lengvai sukelia silpną gimdymą. Todėl paršavedės gali būti perkeltos į grupinius aptvarus po 70 nėštumo dienos, kad būtų išplėsta jų veiklos erdvė, o tai labai padeda sutrumpinti paršiavimosi trukmę.
Mikotoksinai smarkiai pažeidžia paršavedžių reprodukcinę ir imuninę sistemą. Vengiant supelijusio pašaro, galima efektyviai sutrumpinti paršiavimosi procesą.
Šėrimo planą reikia koreguoti artėjant gimdymui: racionai yra labai maistingi ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, o pašaro kiekis turėtų būti palaipsniui mažinamas prieš paršiavimąsi. Per didelis pašarų suvartojimas verčia paršavedes išleisti daug energijos virškinimui, o virškinamojo trakto apkrova labai apsunkina atsivedimą. Patyrę kiaulių augintojai žingsnis po žingsnio mažins pašarų kiekį prieš paršavedėms gimdant.
Paršavedės dažnai veda dideles vadas, o joms dažnai pritrūksta jėgų vėlyvoje gimdymo stadijoje, negalėdamos išstumti likusių paršelių, o tai gali sukelti paršelio uždusimą ir mirtį.
Sprendimai: Pašarų paršavedžių rudojo cukraus ir kviečių sėlenų sriuba pristatymo metu greitai atstato fizines jėgas darbo pabaigai; veterinarijos gydytojai taip pat gali skirti patvirtintus injekcinius preparatus, kad paskatintų gimdos susitraukimą ir sutrumpėtų bendras paršiavimosi laikas.
Per riebios arba per plonos paršavedės kenčia nuo silpno gimdymo ir užsitęsusio paršiavimosi. Idealus paršavedžių kūno būklės balas prieš atsivedimą yra maždaug 3,5.
Kasdienis pašarų suvartojimas nėštumo metu turi būti tiksliai kontroliuojamas, kad būtų išlaikytas standartinis kūno riebumas. Paršavedės, kurių kūno būklė po prisitaikymo laikotarpio nepagerėja, turi būti nedelsiant išbrokuotos.
Šilumos stresas ir vidurių užkietėjimas akivaizdžiai sukelia silpną gimdos susitraukimą. Visą dieną rekomenduojama tiekti pakankamai švaraus geriamojo vandens kartu su žaliais ir sultingais pašarais.
Sudėtiniai vaistažolių priedai, sudaryti iš motininės žolės, kiniškos angelijos, saldymedžio ir kitų ingredientų, gali pagerinti paršavedes atsivedimo laikotarpiu ir padidinti vaisiaus vandenų sekreciją. Skysčiu užpildytas amniono maišelis suminkština ir išplečia gimdos kaklelį ir gimdymo kanalą, kad sumažintų motinos sužalojimus.
Kininiai žolelių priedai gali žymiai sutrumpinti paršiavimosi laiką, pagreitinti gimdos involiuciją po atsivedimo ir atkurti pašaro suvartojimą. Jei vaisiaus stiprinimo fazės metu į pašarą papildysite qi tonizuojančias, kraują maitinančias ir vaisius raminančias kiniškas žoleles, galite išvengti įvairių pavojų, kuriuos sukelia per ilgas paršiavimasis.
Periferinis laikotarpis: 7 dienos prieš paršiavimąsi iki 7 dienos po apsiparšiavimo. Tai ypatingas ir kritinis paršavedžių dauginimosi ciklo etapas, o paršavedžių našumas šiuo laikotarpiu tiesiogiai nulemia bendrus kiaulių ūkio produkcijos rodiklius.
Vaisiaus auginimas: vaisiai sparčiausiai auga vėlyvojo nėštumo metu. Ūkininkai padidina maisto energijos ir baltymų kiekį (pereina prie laktacijos pašarų arba specialių vėlyvojo nėštumo pašarų) ir padidina pašarų kiekį, kad padidėtų paršelio gimimo svoris.
Kiaulių augintojams įgyvendinus minėtas valdymo priemones, daugumos paršavedžių paršiavimosi procesas gali būti suvaldytas per 3 valandas, išskyrus pagyvenusias paršavedes ir kiaulaites. Visiems kiaulių augintojams linkime lengvesnės ir efektyvesnės kiaulių auginimo karjeros!